- užgeldis
- ùžgeldis sm. (1) BŽ629, NdŽ, KŽ, užgéldis (1); Š, Rtr ėdžios, prakartas, užgardis: Pilną užgéldį prikimšau šieno – turės užtekti visai nakčiai Lkv. Įdėk arkliams į ùžgeldį dobilų Tv. Lovis y[ra] arkliams, o ùžgeldis karvėms pašaruo sudėti Rt.
Dictionary of the Lithuanian Language.